Kaip žinoti ar galiu gauti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį?
Šildymo sezono metu kompensacija už būsto šildymą teikiama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš šeimos pajamų, gaunamų per mėnesį atėmus valstybės remiamas pajamas.
Bute registruotam ir gyvenančiam vienam asmeniui, pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš vieno asmens gaunamų per mėnesį pajamų atėmus 3 kartus didesnes valstybės remiamas pajamas. Kompensacija skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas ne didesnis už įstatyme nurodytus normatyvus.
Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:
- 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
- 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.
Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims yra:
- 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
- 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą kompensacijos apskaičiavime už būstui šildyti tiekiamą šilumą dalyvauja būsto bendras naudingas plotas ir faktinis šilumos kiekis tenkantis naudingojo būsto ploto kvadratiniam metrui šildyti. Esant viršytam bent vienam iš šių dydžių, kompensacija apskaičiuojama nuo išlaidų paskaičiuotų už normatyvinius dydžius atėmus 10 procentų pajamų skirtumo dydį. Normatyvinis (maksimalus) šilumos kiekis naudingojo būsto ploto vienam kv. metrui šildyti nustatomas vadovaujantis 2018-10-16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr. O3E-329 patvirtinta metodika.
Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas.
Faktiniam kiekiui viršijus įstatyme nurodytus normatyvinius dydžius kompensacijos skaičiavimui imamos išlaidos, paskaičiuotos už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinį šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, atėmus 5 procentus gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų pajamų.
Pasitikrinkite galimybę gauti kompensaciją už šildymo ir karšto vandens išlaidas skaičiuoklėje spis.lt.
Kodėl reikalingas karšto vandens temperatūros palaikymo „gyvatuko“ mokestis?
Daugiabučio namo gyventojai moka mokestį už karšto vandens temperatūros palaikymą todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t.y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada, atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo.
Už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo sezono metu vartotojai moka pagal vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustatytus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje.
Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą. Apskaičiuotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti dauginant iš šilumos kainos, gaunamas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą.
Karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas būstui per mėnesį:
- kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir vonios šildytuvas („gyvatukas“) vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 160 kWh;
- kai bute yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai ir nėra vonios šildytuvo – vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 80 kWh;
- kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje – 10 kWh.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. O3-329 patvirtino Metodikos pakeitimą, kuriame įvertino karšto vandens tiekimo sistemos tipus, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas ir tokioms sistemoms patvirtino 240 kWh vidutinį energijos sąnaudų normatyvą.
Kas gali parengti šilumos paskirstymo metodą?
Įstatymai suteikia vartotojui teisę parengti bei suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) atskirą pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą.
Komisija Šilumos paskirstymo metodą parengti turi teisę vienas iš atitinkamo daugiabučio namo bendrasavininkų ar bendrasavininkų grupė, tačiau tam, kad vartotojų parengtas šilumos paskirstymo metodas būtų teikiamas į Tarybos posėdį derinti, Tarybai privalo būti pateiktas daugiabučio namo bendrasavininkų daugumos sprendimas dėl vartotojų parengto šilumos paskirstymo metodo taikymo.
Jei vartotojai savo šilumos paskirstymo metodo nerengia, jų name taikomas Tarybos patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis namo šildymo/karšto vandens sistemas bei name įrengtus apskaitos prietaisus.
Kaip sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir išvengti stovinčio geriamojo vandens keliamos rizikos žmonių sveikatai?
Vanduo ir energija yra būtini visų procesų, formuojančių mūsų kasdienį gyvenimą, elementai. Daugeliu atvejų vanduo reikalingas energijai gaminti, o energija reikalinga vandeniui išgauti, gerinti ir paskirstyti, taip pat išvalyti nuotekas ir jas pakartotinai panaudoti.
Požeminis vanduo yra pagrindinis gyvybės ciklo elementas, vertingas išteklius ir saugotinas objektas. UNESCO duomenimis, požeminis vanduo sudaro 99% viso skysto gėlo vandens Žemėje. Iš jo 25 % viso paimamo vandens sunaudojama drėkinimui, o pusė buityje naudojamo vandens taip pat gaunama iš požeminio vandens.
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje, tačiau jis yra ribotas išteklius. Vandens perteklinis naudojimas yra pagrindinė vandens trūkumo priežastis, nes 43–50 % pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti geriamojo vandens. JT pranešė, kad tikimasi, kad vandens poreikis iki 2050 metų išaugs 55%.
Žmogui kiekvieną dieną reikia išgerti apie 2-3 litrus geriamojo vandens, dar nemažai jo sunaudojama buityje: gaminant, skalbiant, maudantis ir kt.
Rekomendacijos:
1. Užsukite iš čiaupo bėgantį vandenį kai jo nenaudojate (pvz. kai muiluojatės rankas).
2. Norėdami plauti indus rankiniu būdu, įsirenkite 2 skyrių plautuves, kad galima būtų plauti ir skalauti atskirai ir tokiu būdu sumažinti vandens suvartojimą bei turėti galimybę pakartotinai panaudoti skalavimo vandenį. Naudokite tinkamą ploviklį ir venkite perteklinio ploviklio naudojimo.
3. Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti. Atitirpinkite maistą šaldytuve.
4. Venkite labai apdorotų gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų. Gamybos metu jiems gali prireikti dvigubai daugiau vandens, nei yra galutiniame produkte.
5. Virdulyje užvirinkite vandenį pagal individualų poreikį, bet ne daugiau.
6. Virdami vandenį gaminimui, naudokite matavimo indą, kad įsitikintumėte, jog nesunaudojate daugiau vandens nei reikia patiekalui paruošti. Taip pat būtinai uždenkite puodą, kad sutaupytumėte energijos.
7. Šaltiems gėrimams laikykite ąsotį vandens šaldytuve, o ne leiskite iš čiaupo kol vanduo atšals. Tokiu būdu kiekvienas lašas nutekės į jus, o ne į kanalizaciją.
8. Efektyviai naudokitės indaplove: neskalaukite indų prieš įkraunant juos į indaplovę, naudokite eko režimą; pilnai prikraukite indaplovę.
9. Pamerkite puodus ir keptuves, o ne leiskite vandeniui bėgti kol juos plaunate.
10. Maudykitės duše (sunaudojama apie 50 l vandens) vietoje pilnai prileistos vonios (100-150 l vandens). Sutrumpinkite dušo laiką minute ar dviem.
11. Prieš maudantis vonioje, užkimškite vonią prieš atsukdami vandenį ir kol vonia prisipildys reguliuokite vandens temperatūrą.
12. Pilnai užpildykite skalbimo mašinos būgną skalbiniais bei skalbkite drabužius tik esant būtinybei.
13. Įsigyjant naują buitinę techniką ar prietaisus rinkitės juos su aukštesne energijos efektyvumo klase bei mažesniu vandens suvartojimo kiekiu (indaplovės, skalbimo mašinos, garinės viryklės, ledo gaminimo aparatai).
14. Atnaujindami buitinę techniką pakeiskite vandeniu aušinamus į oru aušinamus, nes sutaupysite ne tik vandenį, bet ir energiją.
15. Tikrinkite ir iškart suremontuokite sugędusią ar nesandarią/ varvančią vandenį naudojančią buitinę techniką ar prietaisus, kuriuose gali atsirasti vandens nuostoliai (sugedę tualetai, vandens čiaupai, maišytuvai, sutrūkę ir praleidžiantys vandenį vamzdynai).
16. Į tualeto baką įpilkite maisto dažų. Jei jis prasiskverbia į unitazo dubenį nenuleidžiant vandens – yra nuotėkis.
17. Atnaujinkite pasenusį tualetą efektyvesniu, kuris turi dviejų tipų vandens nuleidimą.
18. Naudokite mažesnio pralaidumo vandens įrenginius (čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės).
19. Naudokite kur galima sensorinius vandens čiaupus.
20. Žinokite kur yra jūsų pagrindinis vandens uždarymo vožtuvas. Taip galite sutaupyti vandens ir išvengti žalos namams avarijos atveju.
21. Užsukite pagrindinį vandens vožtuvą, jeigu paliekate savo namus ilgesniam laikui.
22. Sodui ir daržui laistyti naudokite ne geriamąjį vandenį, bet surinktą lietaus vandenį.
23. Įsirenkite lašelines augalų laistymo sistemas.
24. Naudokite laistymui tik tiek vandens, kiek iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į realius augalų vandens poreikius, dirvožemio drėgmės būklę ir orų prognozes.
25. Vykdykite vandens suvartojimo stebėseną.
Tokiu būdu, optimizuojant vandens suvartojimą ir atitinkamai mažinant energijos suvartojimą, gerinamas aplinkos tvarumas. Beje, požeminis vanduo gali būti naudojamas tik tiek, kiek jis gali būti atnaujinamas, nes perteklinis naudojimas kelia grėsmę ne tik kiekybei, bet ir kokybei. Žmogaus ūkinė veikla – vandens paėmimas, tarša gali sumažinti vandens išteklių kiekį, pabloginti su požeminiu vandeniu susijusių paviršinio vandens ir žemės paviršiaus ekosistemų būklę, pabloginti požeminio vandens kokybę tam tikroje teritorijoje.
Norint išvengti stovinčio vandens rizikos, prieš naudojimą (jeigu vandens čiaupas kurį laiką nebuvo naudotas) reikia vandenį iš čiaupo nuleisti: atsukus čiaupą, leisti jam bėgti 2-3 min., arba užsistovėjusį vandenį naudoti užvirintą.
Ar Kazlų Rūdoje tiekiamas vanduo yra per kietas? Ar kietas vanduo kenkia sveikatai?
Kazlų Rūdos vanduo yra vidutiniškai kietas – kietas. Vandenį kietina ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Nei Lietuvos, nei ES teisės aktai nereglamentuoja, kokio kietumo vanduo turi būti. Pagal Lietuvos higienos normą HN24:2023„Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nei kalcio, nei magnio koncentracija nėra normuojama. Šie mikroelementai žmogaus organizmui yra naudingi. Dėl to centralizuotai tiekiant vandenį jis yra specialiai neminkštinamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra apskaičiavusi optimalų įvairių ištirpusių medžiagų kiekį vandenyje, kurį su geriamuoju vandeniu turime gauti kasdien. Vilniuje viešai tiekiamas vanduo yra labai artimas šiems rodikliams.
Kokių veiksmų reikia imtis, kai paaiškėja, kad geriamąjį vandenį galimai nesaugu naudoti?
Jei kyla abejonių dėl vandens kokybės prašome kreiptis telefonu 068494499
Savo klausimus, pageidavimus, pasiūlymus ar pastabas galite parašyti į žemiau esančią užklausimo formą.
Informacija atnaujinta 2025-11-20
